hemKaip tau sekasi?

Klausk manęs internete. Mes galime jums padėti!

Klauskite mūsų interneto specialistų ir greitai atsakykite į savo klausimus.
Įeikite savo vartotojo vardą ir slaptažodį.

Išbandykite savo išmaniųjų telefonų programas:

Streso valdymo Alfa ir Omega

Be abejonės, būtų nuostabu, jei paprasčiausiai galėtume nuspręsti, kad tam tikrose situacijose neleisime stresui mus užvaldyti, ir po to visada taip ir būtų. Žmogus beveik kiekvieną dieną susiduria su tokiais įvykiais, į kuriuos reaguoja susirūpinimu, frustracija ir stresu. Stipriausią stresinę situaciją tavyje sukelia tie dalykai, kurių negali nugalėti, arba ryšium su kuriais jautiesi bejėgiu. Būtent taip gali pasijusti ir dėl kasdieninės, normalios įtampos, jei vieną stresinę situaciją per greitai seks kita.

 
 


Dažnai susiduriame su sąvoka „streso vadyba”, o po to – su eile tokių metodų išvardijimų, kurie buvo sugalvoti siekiant suvaldyti spaudimą, atsirandantį kasdieniniame gyvenime. Ir nors visi šie metodai gali mums padėti, net atnešti palengvėjimą, bet tai bus tik laikinai. Tam, kad sugebėtume ilgam laikui sumažinti kasdieninio streso lygį, mes turime suvokti streso valdymą kaip sprendimų priėmimo procesą. 

Pirmiausiai, reikia savyje pažinti streso požymius ir simptomus, o po to nuspręsti, ką gali padaryti duotoje situacijoje, o ko negali. Šiame sprendimų priėmimo procese mums gali padėti išspręsti duotą situaciją taip vadinamasis „trejopas” metodas, (angliškai 3 „A” nes visi žodžiai prasideda raide „A”) tai yra, „pakeisti”, „išvengti” ir „susitaikyti” perspektyva - tai yra, pažvelk į visas stresines situacijas taip: 1. Ar galiu ją pakeisti? 2. Ar galiu jos išvengti? 3. Ar galiu su ja susitaikyti?

„PAKEISTI” reiškia, kad pakeisdamas pašalinsiu arba sumažinsiu streso šaltinį. Tai galime pasiekti tokiais žingsniais, kaip: „išspręsiu problemą”, „bendrausiu”, „paskirstysiu laiką”, „planuosiu į priekį”, „suorganizuosiu”, „suderinsiu”. 

Jei, pavyzdžiui, į artėjantį terminą visada reaguoji stresu, tą stresinę situaciją gali pakeisti taip, kad suorganizuosi ir klasifikuosi darbo įvykdymui būtinų užduočių sprendimą. Kai kuriais atvejais jau vien situacijos pakeitimas gali išsklaidyti stresą dabartyje, dar daugiau – ir vėliau ateityje. Ir nors daugumoje atvejų stresas išlieka, tačiau žymiai silpnesnis, nei buvo prieš pakeitimus. Stresas, kuris natūraliai susijęs su darbu, - juk nori parodyti maksimalius rezultatus - bet jį gali sumažinti iki tiek, kad galėtum valdyti situaciją. 

„IŠVENGTI” rodo tokį gebėjimą, kad gali atsiriboti nuo stresinės situacijos arba sugalvoti, kaip likti antrajame plane. Tai reiškia tokias elgesio formas, kaip „pasitraukimas”, „galimybės pasitraukti suteikimas”, „sugebėjimas pasakyti ne”, „prisiimti atsakomybę” arba kaip tik „jos panaikinimas”. „IŠVENGIMUI” reikia dviejų dalykų: vienas – tai pripažinimas, kad yra tokių stresinių situacijų, kurių galima išvengti, o kitas – kad žmogus žino savo ribas ir gali veikti taip, kad jų neperžengtų. Tarkime, tau pasiūlo užimti komisijos, veikiančios labdaringais tikslais, pirmininko postą. Žinai, kad šiuo metu šiai užduočiai neturi nei laiko, nei energijos, ir jei prie kitų įsipareigojimų prisidės ir šis, rezultate atsiras stresas. Gali pasakyti „ne” ir išvengti to streso. Manomai, jei jau dirbi prie šios užduoties, ir prie to prisideda dar ir tai, kad vakarais reikia gaminti vakarienę, ir tai tau reiškia papildoma stresinę situaciją. Gali pasirinkti ir tokią galimybę, kad užsisakysi vakarienę, arba kelis vakarus, kad galėtum išvengti streso susikaupimo, kiekvienas pasidarys sau sumuštinį. Žinoma, yra tokių situacijų, kai negali pasakyti „ne”, bet labai svarbu išvengti stresinių situacijų susikaupimo. Jei sunku „sutikti” arba „pasakyti ne”, tuomet tau gali padėti tokie klausimai, kaip pavyzdžiui: „Ar tikrai būtinai turiu tai daryti?” „Kas to iš manęs tikisi?” „Kas atsitiks, jei to nepadarysiu” Kartais suprasi, kad niekas iš tavęs to nereikalauja ir nesitiki, tik tu pats. „SUSITAIKYTI” reikia tokiose situacijose, kai neturi galimybės „PAKEISTI” arba „IŠVENGTI”. „SUSITAIKYTI” nereiškia bejėgiškumo, o reiškia, kad tu turi apsiginkluoti tokiais gebėjimais, kurie padarys tave atsparų iškylančioms stresinėms situacijoms. Atsparumo išsiugdymas apima atitinkamą mitybą, poilsį, mankštą, tavo nusistatymo pakeitimą, patikimos paramos sistemos sukūrimą ir relaksavimo metodų taikymą. 

Panaudodamas šiuos metodus, galėsi sustiprinti atsparumą ir neutralizuoti neigiamą streso poveikį. Pavyzdžiui, jei pateksi į kamštį, tris kartus giliai įkvėpk, kas padės tau nusiraminti. Panašiai į tai, jei niekada neturi sau laiko, pabandyk rytais anksčiau atsibusti ir išnaudok šį laiką meditavimui arba trumpai rytinei mankštai. 

Stresas – neišvengiama gyvenimo dalis, ir streso lygis faktiškai tarnauja tam, kad mus motyvuotų ir pripildytų energija. Svarbu, kad žinotum, kad niekada nesi visai bejėgis, net labiausiai įtemptų įvykių atveju. Visada gali priimti tokius sprendimus, kurie dėka tavo ištvermės padės tau „PAKEISTI”, „IŠVENGTI” arba „SUSITAIKYTI” su tomis stresinėmis situacijomis, su kuriomis susiduri.